Per didelis cukraus suvartojimas yra susijęs su daugybe sveikatos problemų, tokių kaip nutukimas, diabetas ir kitos lėtinės ligos. Pastaraisiais metais ieškoma įvairių alternatyvų cukrui, siekiant sumažinti maisto produktų ir gėrimų, kuriuose gausu pridėtinio cukraus, suvartojimą. Viena iš populiarėjančių alternatyvų yra stevija.
Tai natūralus, kalorijų neturintis saldiklis, išgaunamas iš augalo, vadinamo Stevia rebaudiana Bertoni (lot.), lapų ir yra naudojamas kaip cukraus pakaitalas bei kvapnioji medžiaga. Stevija yra 200–300 kartų saldesnė už įprastą cukrų ir turi kiek neįprastą skonį, prie kurio reikia priprasti. Stevija maisto produktų etiketėse, taip pat gali būti žymima E 960.
Saldaus skonio stevijos komponentai yra vadinami steviolio glikozidais, jų natūraliai yra stevijos lape. Yra 11 pagrindinių steviolio glikozidų, iš kurių saldus stevijos skonis labiausiai siejamas su steviozidu ir rebaudiozidu A. Stevija taip pat išsiskiria savo gausiais biologiškai aktyviais junginiais bei nauda sveikatai, tokia kaip sumažėjusiu kalorijų suvartojimu, cukraus kiekiu kraujyje.
Stevija yra Pietų Amerikos daugiametis žolinis augalas, šimtmečiais naudojamas kaip saldiklis. Šiandien kalorijų neturinti stevija, kaip labai grynas stevijos lapų ekstraktas, visame pasaulyje naudojamas siekiant sumažinti energijos ir pridėtinio cukraus kiekį maisto produktuose ir gėrimuose.
Kokybiška stevija turi būti pagaminta iš ne mažiau kaip 95 % steviolio glikozidų (steviozido ir/ ar rebaudiozido A). Deja, maisto rinkoje stevijos gaminių kokybė skiriasi. Yra nemažai stevijos produktų, kuriuose yra priemaišų, tokių kaip: eritritolis (natūralus cukraus alkoholis, žymimas E 968), dekstrozė (gliukozė, vynuogių cukrus) ir maltodekstrinas (natūralus saldiklis). Gausus šių medžiagų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, sergantiesiems cukriniu diabetu gali padidėti cukraus kiekis kraujyje.
Taip pat yra dar vienas saldiklis – truvija, natūralus, iš stevijos augalo lapų pagamintas produktas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis yra eritrinolis, tik vėliau seka steviolo glikozidai ir natūralios aromatinės medžiagos. Neaišku tik tai, kokios natūralios aromatinės medžiagos yra naudojamos.
Žali stevijos lapeliai laikomi gryniausia stevijos forma, tačiau jie nėra nuodugniai ištirti. Būtent dėl šios priežasties trūksta žinių dėl vartojimo saugumo. Namuose auginantiems stevijos augalą svarbu žinoti, jog augalo lapų sudėtis priklauso nuo aplinkos sąlygų: temperatūros, klimato, dirvožemio ir pH. Europoje ir Pietų Amerikoje užauginta stevija skiriasi savo saldumu ir biologiškai aktyvių junginių profiliu, todėl Lietuvoje auginama stevija gali būti mažiau saldesnė nei auginama Pargavajuje.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog steviją saugu vartoti, tačiau dar nepakanka mokslinių tyrimų, pagrindžiančių vartojimo saugumą žmonėms. Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja steviją bei kitus natūralius gamtos produktus vartoti saikingai dėl juose esančių biologiškai aktyvių junginių.
Norintys išmėginti steviją, pradėkite vartoti mažomis dalimis ir būtinai stebėkite kaip į tai reaguoja jūsų organizmas. Laikykitės trijų pagrindinių sveikos mitybos principų: saikingumo, subalansuotumo bei įvairovės.
Tauragės visuomenės sveikatos biuro specialistė, dietistė Ieva Drochnerytė
