Statistikos duomenimis, Lietuva – viena iš pirmaujančių Europoje pagal skendimų skaičių. Kasmet mūsų šalyje nuskęsta maždaug du šimtai žmonių. Higienos instituto duomenimis Lietuvoje 2018 m. nuskendo 155 žmonės (117 vyrų ir 38 moterys). Per pirmuosius penkis 2019 m. mėnesius Lietuvoje nuskendo net 26 žmonės (iš jų 11 - gegužės mėn.!).
Kasmet pasaulyje nuskęsta apie 360 000 žmonių, vidutiniškai vienas žmogus per 1,4 minutes. Vadinasi, kol skaitysite šį straipsnį, pasaulyje nuskęs apytiksliai 7 žmonės! Pasaulyje didžiausias skendimų mirtingumo lygis yra tarp 1–4 metų vaikų. Amžius yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių ir tai yra susiję su nepakankama mažamečių vaikų priežiūra maudynių metu.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, skendimai yra viena dažniausių išorinių atsitiktinių mirties priežasčių, ypatingai dažna tarp mažamečių ir paauglių. Kaip rizikos faktorius PSO įvardija ir lytį (berniukams būdingesnis rizikingas elgesys), priėjimą prie vandens, potvynius, keliones vandeniu, taip pat alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimą prie vandens telkinių, epilepsiją, ir, žinoma, - žinių stoką. Vonios, tualetai ir net indai ar kibirai gali kelti pavojų vaikams. Nutikus nelaimei dažniausiai girdima tėvų frazė „nusisukau tik vienai sekundei“. Tai tik dar kartą patvirtina, kad nuo nelaimės dažnai skiria tik akimirka.
Labai svarbu apdengti, aptverti šulinius, baseinus, kitus vandens telkinius ir įvairias vandens talpyklas, kad vaikai taip lengvai prie jų neprieitų ir neįkristų. Svarbu nuo mažens vaikus mokyti plaukimo, diegti atsargaus ir atsakingo elgesio vandenyje įpročius. Jaunesnysis mokyklinis amžius (7-12 m.) – geriausias laikas išmokti plaukimo technikos pagrindų, kadangi vaikystėje susiformavę įgūdžiai išlieka visą gyvenimą.
Siekiant išvengti skendimų, reikia tinkamai elgtis prie vandens ir vandenyje: nė akimirkai nepalinkti vaikų be suaugusiųjų priežiūros; neiti maudytis po vieną; plaukioti saugiuose vandenyse, kuriuos prižiūri gelbėtojai; neplaukti toli nuo kranto; nesistumdyti ir nelenktyniauti vandenyje; nenardyti nežinomuose vandens telkiniuose; nesimaudyti vandens telkiniuose neblaiviems; aktyvaus poilsio ant vandens metu dėvėti gelbėjimosi liemenę.
Vanduo gali būti pavojingas ne tik nemokančiam gerai plaukti, bet ir geram plaukikui, neretai pervertinančiam savo sugebėjimus. Gerai plaukti - reiškia gebėti nuplaukti nesustojus 400 metrų ir daugiau arba 30 minučių plūduriuoti vandens paviršiuje.
Svarbu mokėti atpažinti skęstantįjį ir laiku suteikti pagalbą. Nors iš pradžių, kol dar turi jėgų, skęstantįsis rodo atpažįstamus ženklus (kovoja vandens paviršiuje, šaukia, mojuoja rankomis), tačiau visai netrukus, panikuojant ir nusilpus, žmogus skęsta tyliai, panirdamas ir išnirdamas laikosi vertikaliai.
Jei pastebėjote skęstantį žmogų, garsiai kvieskite pagalbą. Nepulkite į vandenį patys, ypač jei nesate geri plaukikai. Laukdami pagalbos turite padėti žmogui plūduriuoti, kad būtų išvengta panirimo. Paduokite jam ilgą šaką ar lazdą, numeskite gelbėjimosi ratą, kamuolį, čiužinį, tuščią vandens talpyklą, - daiktą, leidžiantį išsilaikyti vandens paviršiuje.
Tik gerai įsitikinę savo jėgomis ir saugumu traukite skęstantįjį iš vandens. Tokiu atveju prie žmogaus artinkitės iš nugaros. Nepamirškite kartu su savimi pasiimti plūduro ar gelbėjimosi rato. Jei žmogus kvėpuoja, likite kartu tol, kol atvyks medikai. Jei nekvėpuoja, dar vandenyje atlikite 5 gelbstinčiuosius įpūtimus. Ištraukę iš vandens ir paguldę ant kieto, lygaus pagrindo, atlikite pradinį gaivinimą, nepertraukiamai kartodami 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus.
Linkime saugaus poilsio prie vandens!
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Gema Nairanauskaitė
