Sveikata yra žmogaus vertybė ir gyvenimo pagrindas, kuris turi būti pakankamai tvirtas, kad būtų sėkmingai sprendžiami kasdienio gyvenimo klausimai, įveikiami socialiniai ir ekonominiai iššūkiai. Visuomenės sveikata yra nacionalinis turtas ir kapitalas, kurio saugojimas ir puoselėjimas yra svarbiausias valstybės tikslas, užtikrinantis šalies socialinę ir ekonominę plėtrą.[1]
Dauguma demografinių procesų pokyčių vyksta labai selektyviai – demografinės problemos koncentruojasi tam tikrose sociodemografinėse ir socioekonominėse grupėse. Tokie prieštaringi ir selektyvūs demografiniai pokyčiai rodo, kad šalies socialinė ir ekonominė raida išlieka nesubalansuota. Nepalankūs demografiniai rodikliai stebimi palyginti dideliuose visuomenės segmentuose ir tai lemia atitinkamai nepalankius šalies rodiklius, kelia grėsmę tvaresnei demografinei raidai ateityje.
Profesionaliai naudojami demografinių procesų sociodemografinės ir socioekonominės diferenciacijos duomenys gali tapti svarbiu socialinės ir ekonominės analizės instrumentu, teikiančiu operatyvią, tikslią informaciją apie ekonominės politikos poveikį gyventojams ir reikiama linkme kreipiančiu gyventojų (demografinę), socialinę ir sveikatos politiką. Nors demografinių procesų stebėsenos sistemos kūrimas reikalauja finansinių ir žmogiškojo kapitalo investicijų, demografinių procesų socioekonominių skirtumų mažinimas susijęs su kur kas didesne ekonomine ir socialine nauda.[2]
Darbo tikslas – surinkti, išanalizuoti ir interpretuoti visuomenės sveikatą apibūdinančius demografinius Pagėgių, Jurbarko, Šilalės ir Tauragės rajono savivaldybių rodiklius ir jų pokyčius nuo 2010 iki 2014 metų.
Darbo uždaviniai:
- Surinkti ir pateikti informaciją apie gimstamumo, mirtingumo, santuokų ir ištuokų bei migracijos kaitą;
- Vaizdžiai pateikti bei apibendrinti pateiktus duomenis;
- Pateikti kitimo tendencijų priežastis bei išvadas.
Duomenų analizei naudoti HI SIC surinkti ir pateikti duomenys bei Lietuvos statistikos departamento ir kitų oficialių statistikos šaltinių duomenų paketai.
Išanalizuoti šie Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos rodikliai:
- Vidutinis metinis gyventojų skaičius;
- Vidutinis metinis gyventojų skaičius pagal lytį;
- Vidutinis metinis gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes;
- Gimusieji;
- Mirusieji;
- Mirusieji kūdikiai iki 1 metų;
- Kūdikių iki 1 m. mirtingumas pagal mirties priežastis;
- Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų;
- Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų pagal lytį;
- Mirtingumas nuo piktybinių navikų;
- Mirtingumas nuo piktybinių navikų pagal lytį;
- Mirtingumas dėl išorinių mirties priežaščių;
- Mirtingumas dėl išorinių mirties priežaščių pagal lytį;
- Mirtingumas dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo;
- Vidaus ir tarptautinė migracija Tauragės apskrityje;
- Gyventojų vidaus migracija;
- Santuokų skaičius;
- Ištuokų skaičius;
- Ilgalaikio nedarbo lygis;
- Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.
Remiantis nurodytu tikslu pateikėme ir atlikome duomenų, atspindinčių 2010-2014 m. laikotarpio Pagėgių, Jurbarko, Šilalės ir Tauragės rajono savivaldybių visuomenės sveikatos demografinių rodiklių kitimą, analizę.
Išvados:
- Gyventojų skaičius Tauragės apskrityje mažėja – daugėja išvykstančių, mažėja atvykstančių.
- Pastebėta Tauragės apskrities visuomenės senėjimo tendencija.
- Moterų mirtingumas didesnis nuo kraujotakos sistemos ligų, o vyrų nuo piktybinių navikų ir dėl išorinių mirties priežasčių.
- Kūdikių iki 1 m. mirtingumo pagrindinė priežastis perinatalinio laikotarpio ligos.
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Aušra Survilaitė
[1] Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964, TAR, 2014-07-01, Nr. 9403
[2] Lietuvos demografinių procesų diferenciacija, D. Jasilionis V. Stankūnienė A. Maslauskaitė D. Stumbrys, 2015, Vilnius, [internetinė prieiga] http://demdiff.lt/wp-content/uploads/2015/10/maketas_leidyklai_pataisytas.pdf