Karantino metu pasikeitus įprasto gyvenimo sąlygoms, reikėtų didesnį dėmesį skirti vaikų sveikatos ir imuninės sistemos stiprinimui. Labai svarbu sveikai maitintis, pakankamai judėti, kuo daugiau laiko praleisti natūralioje dienos šviesoje ir gryname ore. Stiprinant vaikų sveikatą ne mažiau svarbus dėmesys ir regos higienai.
Akis – žmogaus regos organas, sudarytas iš akies obuolio su jį saugančiais ir judinančiais raumenimis, taip pat regimojo nervo. Ilgai ir įtemptai žiūrint, mažai mirksint akių raumenys įsitempia, akys išsausėja, todėl juntamas akių nuovargis, jos parausta ir peršti, gali įsiskaudėti galvą, tampa sunkiau susikaupti.
Tyrimai rodo, kad tik 5 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų visai nesinaudoja ekranais (televizoriais, kompiuteriais ar telefonais). Maži vaikai daugiausiai laiko praleidžia prie televizorių ir tėvų telefonų, kiek mažiau – prie kompiuterių. Nors kompiuteris leidžia vaikui gauti žinių, bendrauti, tačiau daugelis tėvų neįtaria, kad ilgalaikis sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti ne tik priklausomybę nuo išmaniųjų įrenginių, bet ir kompiuterinį sindromą.
Ilgą laiką žaidžiant kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, žiūrint televizorių, akys išsausėja, pervargsta, todėl joms reikalingas savalaikis poilsis bei mankšta. Būtent didelis akių įsitempimas dažnai lemia įvairius regos sutrikimus, tad pagrindinis tėvų uždavinys – išmokyti vaiką ilsėtis ir suprasti, kada reikia daryti pertrauką.
Saugos ir prevencijos priemonės:
- Riboti laiką, vaiko praleidžiamą prie kompiuterio, televizoriaus.
- Teisingai organizuoti darbo vietą (taisyklingas apšvietimas, vaikui sėdėti pritaikyti baldai).
- Naudoti tik vaiko amžių atitinkančias aukštos kokybės kompiuterines programas.
- Reguliariai atlikti akių mankštos pratimus.
- Kas valandą vėdinti patalpą.
Kodėl reikia mankštinti akis?
Akių ligų atsiradimui didelę reikšmę turi nuolatinis akių pervargimas ir nepakankama jų priežiūra. Mankštinant akis, verčiami dirbti akis judinantys raumenys, akys geriau aprūpinamos krauju bei deguonimi. Akių mankštos pratimai stiprina akių raumenis, mažina akių įtampą, todėl jie ne tik padeda išsaugoti sveikas akis, bet ir gali pagerinti susilpnėjusį regėjimą.
Regos higienos taisyklės
Darbo ir poilsio režimas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai regėjimo įtampos reikalaujančius darbus (žaidimas su smulkiomis žaidimo detalėmis, spalvinimas, piešimas) gali dirbti ne ilgiau kaip 15-20 min., po to būtina 5-10 min. pertrauka. Kuo mažesnis vaikas, tuo trumpiau jam galima žiūrėti televizorių (iki 2-3 metų visai nerekomenduojama), žaisti kompiuteriu. Atstumas iki televizoriaus – 2,5-3 m., žiūrima sėdint priešais ekraną, gerai apšviestame kambaryje. Tinkamas atstumas iki kompiuterio monitoriaus – 45-60 cm., geriausia akių lygyje.
Tinkamas apšvietimas. Geriausiai – natūralus apšvietimas. Jei jo nepakanka – kombinuotas dirbtinis apšvietimas: vietinis – gerai apšviečiantis darbo lauką ir bendras – sudarantis ne mažiau 10 % viso šviesos srauto. Stalinė lempa (su platėjančiu į apačią gaubtu, kad apšvietų pakankamai didelį stalo plotą, bet nepliekstų į akis) statoma kairėje stalo pusėje.
Taisyklinga laikysena. Vaiko baldai turi būti pritaikyti jo ūgiui. Sėdint ant kėdės vaiko kojos, sulenktos stačiu kampu, visa pėda turi remtis į grindis, o rankos, sulenktos per alkūnes, turi remtis dilbiais į stalą stačiu kampu. Nugara tiesi, pečiai turi būti viename lygyje. Sėdėdamas prie stalo vaikas turi lengvai kvėpuoti, todėl tarpas tarp liemens ir stalo – plaštakos pločio.
Akių mankšta
Jos esmė – paprastais pratimais įtemptus akies raumenis atlaisvinti, o susilpnėjusius raumenis sustiprinti. Pratimai stiprina akių raumenis, mažina akių įtampą, padeda ilgiau išsaugoti sveikas akis, taip pat gali pagerinti susilpnėjusį regėjimą.
Akių atpalaidavimas. Stipriai užsimerkti 2-3 sek. ir vėl atsimerkti – pratimas atpalaiduoja akių raumenis ir gerina kraujotaką. Plačiai atmerkus akis žiūrėti į tolį – atpalaiduojamas lęšiuko raumuo. Priežastis, kodėl taip svarbūs atsipalaidavimo pratimai, yra ta, kad regėjimas tik 10 % yra fizinis procesas, o 90 % yra psichinis procesas.
Palmingas (kilęs nuo angliško žodžio palm – delnas, lietuviškai – delninimas). Dar labiau akys atsipalaiduoja, jei ne tik užsimerksite, bet ir pridengsite jas delnais. Tada į akis visai nepatenka šviesos. Prieš palmingą švariai nusiplaukite ranka, patrinkite delnus vieną į kitą, kad pajustumėte šilumą. Pridėkite juos prie akių taip, kad delnų centrai dengtų akis, o abiejų rankų pirštai susikryžiuotų ant kaktos. Stebėkite, kad vaikai išliktų užsimerkę. Palmingo metu patariama prisiminti arba įsivaizduoti kažką malonaus. Prieš baigiant šį pratimą tris kartus stipriai užsimerkite, nuėmę delnus dar šiek tiek pabūkite užsimerkę. Švelniai pirštais perbraukite per vokus ir atsimerkite. Palmingą galima daryti nors ištisą dieną – jo niekada nebus per daug.
Akių stiprinimo pratimai
Pratimai atliekami stovint arba sėdint (kaip vaikams patogiau), galvą laikant tiesiai, neskubant. Akių pratimus rekomenduojama atlikti trumpai, bet dažnai (3-4 k. per dieną). Pratimus pradžioje atlikite kartu su vaikais. Išmokę jie galės juos daryti ir vieni patys.
- Greitas mirksėjimas 1-2 minutes;
- Nesukant galvos akimis pažiūrėti į viršų ir į apačią, į kairę ir į dešinę (5-6 k.);
- Nesukant galvos akimis sukti ratus į vieną, po to – į kitą pusę (po 5-6 k.);
- Nesukant galvos akimis piešti aštuoniukę (5-6 k.);
- Ištiesti ranką į priekį ir, žiūrint į smilių, artinti jį nosies link, kol pradės dvejintis akyse. Kartoti 6-8 kartus.
- Užsimerkti ir sukamaisiais judesiais lengvai masažuoti vokus pirštų galiukais 1 minutę.
Be visų prevencijos priemonių labai svarbi ir specialistų priežiūra. Vaikas pats gali nesuprasti savo pablogėjusio matymo ir pasakyti tėvams, kad kažkas negerai su jo akimis. Apsilankymas pas akių gydytoją-oftalmologą yra geriausias būdas sužinoti apie vaiko akių sveikatą.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Silva Pėčienė
