Kas yra pedikuliozė, kalbant paprastai?
Pedikuliozė – tai užsikrėtimas utėlėmis. Visų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, sudeda kiaušinius (glindas), kuriuos priklijuoja prie plauko arti odos. Utėlės nešokinėja, bet greitai ropoja.
Kodėl visi taip išsigąsta, kai pasklinda gandas, jog šie „gyvūnėliai“ plinta?
Visų pirma tai yra užkrečiama liga, kuria gali užsikrėsti bet kas. O antra, – sukelia diskomfortą naikinant uteles ir gėdos jausmą, nes klaidingai manoma, jog utėlių turėjimas reiškia nešvarą ir asmens higienos stygių.
Ar jums, kaip visuomenės sveikatos specialistei, tenka susidurti su kokiais nors mitais? Kokiais?
Dažniausias mitas yra manymas, jog utelės šokinėja. Svarbu žinoti, kad utėlės nešokinėja, bet greitai ropoja. Taip pat, kad pedikulioze užsikrečia tik nesirūpinantys savo asmens higiena, gyvenantys nešvariai ir pan., tačiau užsikrėsti gali visi.
Kada dažniausiai ima plisti pedikuliozė? Ar tiesa, kad būtent šaltuoju metų laikotarpiu būna pikas?
Dažniausiai pedikuliozės atvejai vaikų tarpe fiksuojami mokslo metų laikotarpiu, nes tuomet daugiau laiko vaikai praleidžia vaikų kolektyvuose.
Kaip pedikulioze užsikrečiama? Ar vien tik sąlyčio metu, ar visgi ir per atstumą galimas užkrato plitimas?
Utėlėmis užsikrečiama ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėtais žmonėmis metu (vaikų kolektyvuose, perpildytame transporte) bei besikeičiant drabužiais, patalyne, šukomis, šepečiais, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais, pagalvėmis, kai utėlė gali patekti nuo vieno asmens galvos į kito asmens galvą.
Dažniausiai plinta tiesioginiu būdu iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui arba per šukas, plaukų šepečius, kitus plaukų priežiūros reikmenis, keičiantis galvos apdangalais bei juos laikant kartu.
Ką daryti sužinojus, jog pats ar vaikas užsikrėtei? Kodėl apie tai būtina pranešti vaiko auklėtojai?
Aptikus pedikuliozės požymius reikia naikinti utėles. Jeigu vaikas užsikrėtė utėlėmis, tėveliai turėtų informuoti visuomenės sveikatos specialistą, vykdantį visuomenės sveikatos priežiūrą toje mokykloje. Tuomet specialistas gali operatyviai atlikti patikrinimą klasėse, rasti užkrečiamosios ligos plitimo židinį bei konfidencialiai informuoti sergančio vaiko/ vaikų tėvus.
Pirmiausia – kaip išvengti, kai užkratas plinta?
Svarbu nesidalinti asmeniniais daiktais (šukomis, galvos apdangalais ir pan.), vengti tiesioginio sąlyčio. Tėveliai turėtų žinoti pedikuliozės plitimo būdus bei reguliariai tikrinti vaiko plaukus, mokėti atpažinti utėlių kiaušinėlius (glindas).
Antras dalykas – ką daryti pirmiausia, kad neplistų toliau, jei jau užsikrėtei? Kaip šio „gėrio“ nepernešti kitiems šeimos nariams?
Tikimybė užsikrėsti nuo šeimos nario labai išauga, tačiau labai svarbu operatyviai veikti, naikinant utėles medikamentais. Taip pat galvos apdangalai, lovos skalbiniai, pagalvės (jei skalbiamos) kruopščiai išplaunami karštesniame nei 60º C vandenyje. Šukos ir kiti plaukų priežiūros reikmenys plaunami arba mirkomi 4-5 proc. acto tirpale 30 min.
Aptikus drabužinių utėlių bet kurioje vystymosi stadijoje (kiaušinis, lervos, subrendusios utėlės) ant skalbinių, drabužių ar kitų daiktų, jos naikinamos kaip galima greičiau. Skalbiniai virinami 2 proc. kalcinuotos sodos tirpale 15 min., drabužiai lyginami karštu lygintuvu iš abiejų audinio pusių, atkreipiant dėmesį į siūles, raukšles. Nevirinami drabužiai skalbiami karštesniame nei 60º C vandenyje. Efektyvus utėlių naikinimo būdas drabužiuose, patalynėje (pagalvėse, čiužiniuose, antklodėse) ir kituose minkštuose daiktuose yra kaitinimas specialiuose įrenginiuose (dezinfekcijos kamerose).
Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, dietistė Ieva Drochnerytė
