Kodėl dietos vis dar populiarios?
Šiuolaikiniame pasaulyje esame įpratę gauti greitus rezultatus. Greitų rezultatų taip pat siekiama atsikratant papildomų kilogramų. Jie neatsiranda per keletą savaičių, tačiau atsikratyti jais siekiame labai greitai. Viešoje erdvėje pateikta informacija yra labai patraukli, pav., „atsikratyk 10 kg per savaitę“, „stebuklinga dieta, pakeisianti jūsų gyvenimą“ ir panašiai.
Žmogus griebiasi šiaudo ir išbando įvairias dietas, kurios dažnai būna ne tik neveiksmingos, bet ir sukelia stresą bei nusivylimą.
Įvardykite dietų pliusus ir minusus apskritai – ar jos tikrai visos išvien yra blogai?
Dietos yra reikalingos sergant tam tikromis ligomis, pav., esant nutukimui. Tuomet reikia laikytis dietos su gydytojo dietologo pagalba. Šiuo atveju dieta nėra badavimas ar savęs ribijomas, kaip dažnai yra manoma. Tai yra sveikatai palakių produktų pasirinkimas, maitinimosi režimo laikymasis bei požiūrio keitimas į mitybą ir gyvenimą apskritai. Kitais atvejais, kuomet siekiame atsikratyti keleto papildomų kilogramų, ribojančių dietų laikymasis yra stresą keliantis procesas organizmui, ir dažnai greitai prarasti kilogramai sugrįžta su kaupu.
Ar tarp dietos ir sveikos mitybos galima dėti lygybės ženklą?
Negalime dėti lygybės ženklo. Sveika mityba yra nuolatinis procesas, kuris lemia geresnę savijautą ir sveikatą, o dietos – laikinas ir dažnai organizmą sekinantas trumpalaikis procesas, nežadantis ilgakaikių rezultatų.
Kokios dabar populiariausios dietos (būtų gerai straipsniui apsibrėžti įprastą skaičių – trys arba penkios)? Kol kas aš radau straipsnių apie ketomitybą, Viduržemio jūros dietą, Stokholmo dietą – nesu tikra dėl jų pavadinimų, čia tokie, kokius aš radau pastarosiomis dienomis straipsniuose.
Pastaruoju metu vienas iš populiariausių maitinimosi būdų yra protarpinis badavimas. Yra daug įvairiausių diskusijų ir nuomonių, tačiau verta paminėti, jog moksliniais tyrimais nėra dar pagrįsta nauda sveikatai. Besilaikantys protarpinio badavimo principų džiaugiasi pasiektais rezultatais: atsikratę nereikalingų kilogramų, pagerėjusia savijauta bei geresne miego kokybe.
Dar viena labai populiari dieta - ketogeninė, keto arba dar vadinama riebalų dieta. 70-75 proc. sudaro riebalai (alyvuogės, alyvuogių aliejus, avokadai ir kt), 20-25 proc. baltymų (mėsa, žuvis, kiaušiniai ir kt.) ir 5 proc. angliavandeniai (gaunami tik iš daržovių). Vaisiai ir krakmolingos daržovės griežtai ribojami, grūdai ir jų produktai taip pat draudžiami.
Viduržemio jūros dieta, dar kitaip vadinama Kretos dieta, yra laikoma viena sveikiausių pasaulyje. Iš esmės ši dieta labiau primena gyvenimo būdą, o ne dietą.
Prašau apie kiekvieną iš suminėtų dietų papasakoti – kokie išskirtiniai bruožai, kuo tai gerai, kuo tai blogai?
Protarpinis badavimas pagrįstas ilgais badavimo ir trumpais valgymo tarpais. Egzistuoja keletas skirtingų tarpų modelių. Dažniausiai naudojami: 8/16, 6/18 (valgymo laikas/badavimas). Valgymo laiko metu dažniausiai valgoma 2 – 3 kartus.
Privalumai:
- Drastiškai sumažinus valgymo tarpą, suvartojama mažiau kalorijų, todėl pradeda mažėti kūno svoris.
- Suteikiama daug laisvės pasirenkant mėgstamus maisto produktus, patiekalus.
- Įrodyta, jog protarpinis badavimas gali padėti sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Verta pabrėžti, jog reikia elgtis atsakingai ir neiti į kraštutinumus.
Trūkumai:
- Ilgai badaujant gali pasireikšti galvos svaigimas, silpnumas bei nuovargio jausmas.
- Gali sukelti didelį alkį, kuris veda prie persivalgymo ir besaikio valgymo.
- Nerekomenduojama vaikams, paaugliams, nėščiosioms, maitinančioms, sergantiems lėtinėmis ligomis bei senyvo amžiaus žmonėms.
- Padidėja rizika atsikratyti papildomų kilogramų raumenų sąskaita, todėl šis mitybos būdas netinka intensyviai sportuojantiems.
Įdomu, jog ketogeninė dieta pradėta taikyti 1921 metais, gydant vaikų epilepsiją. Pastebėta, kad ši mityba padeda pasiekti daug geresnių rezultatų nei vaistai.
Keto reiškia ketogenezę, kuri įvyksta, kai organizmas energijai gaminti pradeda deginti minėtus ketonus (iš riebalų), o ne gliukozę (iš angliavandenių). Reikalingas gliukozės kiekis šiuo atveju pagaminamas iš gaunamų baltymų.
Privalumai:
- Gali greitai sumažinti kūno svorį.
- Gali sureguliuoti cukraus ir cholesterolio kiekius kraujyje.
Trūkumai:
- Ketogeninė mityba nerekomenduojama tiems, kurie turi širdies, kepenų, inkstų veiklos sutrikimų ar serga antrojo tipo diabetu.
- Jei ketogeninės dietos laikosi ilgą laiką sveiki ir antsvorio neturintys asmenys, gali pradėti reikštis sveikatos sutrikimai: susilpnėti imunitetas, sutrikti virškinimas, hormonų sistemos veikla, atsirasti odos problemų ir kt.
- Gali pasireikšti silpnumas, galvos skausmas, pykinimas.
- Rekomenduojama laikytis neilgą laiko tarpą, apie 4 – 6 savaites.
Viduržemio jūros dietos maisto pasirinkimo racioną sudaro: šviežios daržovės, ankštiniai augalai, vaisiai, uogos, javai, ryžiai, alyvuogių aliejus, riešutai, žuvis, liesa paukštiena, kiaušiniai, natūralus jogurtas, aromatinės žolelės ir prieskoniai. Nederėtų piknaudžiauti raudona mėsa, saldumynais bei kitais konditerijos gaminiais, alkoholiniais gėrimais.
Privalumai:
- Gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, vėžinių susirgimų riziką.
- Laikantis dietos nejaučiamas didelis diskomfortas, nes dietą sudaro trys pagrindiniai valgymai ir du užkandžiai.
Trūkumai:
- Moksliniai tyrimai teigia, jog vėsaus klimato juostoje gyvenantiems žmonėms ši dieta netinka, nes „šiauriečiams“ reikia sotesnio ir riebesnio maisto.
- Ši dieta yra pakankamai brangi piniginiu atžvilgiu.
Labai svarbu atsiminti, jog visų pirma turime įsiklausyti į savo kūno sunčiamus signalus ir suprasti, kas jam tinka labiausiai. Kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam, todėl griežtai teigti negalime, kad vienoks ar kitoks maitinimosi būdas yra pats geriausiais ar blogiausias.
Ir galiausiai – pagrindiniai sveikos mitybos principai. Kokie jie, kodėl tai geriau nei dieta, ar tai gali padėti metant svorį?
Yra trys pagrindiai sveikos mitybos principai, kuriais turėtume vadovautis visi: subalansuotumas, įvairumas ir saikingumas. Vadovaudamiesi jais galime organizmą aprūpinti reikiamomis maistinėmis medžiagomis bei apsisaugoti nuo ligų, ir, be abejo, galime sureguliuoti ir išlaikyti normalų kūno svorį. Taip pat norėčiau pabrėžti sąmoningo valgymo svarbą, tai reiškia rinktis maistą tokį, kurio norime iš tiesų. Svarbu pajausti maisto skonį, tekstūrą ir kvapą, gerai sukramtyti, valgyti prie stalo ir galvoti apie valgomą maistą. Sveika mityba turėtų tapti gyvenimo būdu.
Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, dietistė Ieva Drochnerytė
