Vaikų gyvensenos tyrimo rezultatai yra svarbūs visuomenės sveikatos rodikliai, atspindintys jų emocinę gerovę, mitybos įpročius, fizinį aktyvumą bei rizikingo elgesio tendencijas. Lietuvoje, šį tyrimą kas ketverius metus, atlieka visuomenės sveikatos biurai, vadovaudamiesi Higienos instituto parengta gyvensenos tyrimų organizavimo ir vykdymo metodika.
Šiame straipsnyje pristatomos 2024 m. Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atlikto tyrimo metu išryškėjusios problemos ir apžvelgiami 5, 7 ir 9 klasių vaikų gyvensenos pokyčiai, kurie lyginami su 2020 m. analogiško tyrimo rezultatais.
Mažėjantis vaikų laimingumas ir pasitenkinimas sveikata bei savo išvaizda. 2024 m. tyrimo duomenys atskleidžia, kad laimingumo jausmą išreiškiančių vaikų dalis sumažėjo nuo 73,6 % (2020 m.) iki 67,3 % (2024 m.). Ypač ryškus rodiklio sumažėjimas pastebimas tarp devintokų – nuo 71,4 % iki 57,5 %. Savo sveikatą gerai ar labai gerai vertinančių mokinių skaičius taip pat sumažėjo – nuo 78,4 % iki 72,7 %, kaip ir patenkintų savo išvaizda – nuo 41,3 % iki 30,8 %. Mažėjantis laimingumo ir pasitenkinimo sveikata rodiklis rodo, kad būtina skirti daugiau dėmesio vaikų psichikos sveikatai, kad vaikai jaustųsi emociškai saugūs, turėtų galimybę išreikšti savo jausmus ir gautų reikalingą pagalbą.
Fizinio aktyvumo mažėjimas ir prie ekranų praleisto laiko didėjimas. Vaikų, kurie kasdien, ne pamokų metu, bent 60 minučių sportuoja ar mankštinasi, dalis sumažėjo nuo 15,8 % iki 11,6 %, tačiau pastebimas prie ekranų praleisto laiko didėjimas – 4 val. ir daugiau prie ekranų praleidžiančių vaikų skaičius išaugo nuo 26,9 % iki 27,6 %, ypač padidėjo tarp devintokų – net 3,3 % (2024 m. iki 40,5 %). Fizinio aktyvumo mažėjimas vaikams turi rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Judėjimo trūkumas turi įtakos ne tik nutukimui, raumenų silpnėjimui, blogėjančiai laikysenai, bet ir prastesnės nuotaikos vyravimui, ypač paauglystėje. Nepakankamas fizinis aktyvumas gali neigiamai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą, didinti diabeto bei kitų lėtinių ligų riziką ateityje. Aktyviai judantys vaikai dažniau jaučiasi geriau, patiria mažiau streso ir nerimo bei geba geriau susikoncentruoti. Tuo tarpu prie ekranų praleisto laiko didėjimas gali turėti rimtų pasekmių vaikų miego kokybei, emocinei sveikatai ir bendram vystymuisi, nes ilgas laikas prie ekranų yra susijęs su didesne nerimo, depresijos ir socialinės izoliacijos rizika. Ekranai pakeičia laiką, kuris galėtų būti skirtas aktyviai veiklai.
Mitybos įpročiai: mažiau kasdien pusryčiaujančių ir vartojančių vaisius, o daugiau vartojančių energinius gėrimus. Kasdien pusryčiaujančių vaikų dalis sumažėjo nuo 48,8 % iki 43,2 %, kaip ir vaisių vartojimo (nuo 33,4 % iki 28,6 %), tačiau džiugu, kad daržovių vartojimas išliko panašus. Labiausiai nerimą kelia energinių gėrimų vartojimas – bent kartą per savaitę juos geriančių vaikų skaičius išaugo nuo 3,4 % iki 13,8 %. Mažesnis vaisių vartojimas gali turėti neigiamą poveikį vaikų sveikatai, nes vaisiai yra svarbus vitaminų, mineralų ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Nepakankamas vaisių vartojimas gali prisidėti prie susilpnėjusios imuninės sistemos, dažnesnių virškinimo problemų. Be to, vaisių vartojimas yra glaudžiai susijęs su geresniu vaikų energijos lygiu ir bendru savijautos pagerėjimu. Tuo tarpu vaikų vartojančių energinius gėrimus skaičiaus didėjimas kelia rimtą pavojų vaikų sveikatai. Šie gėrimai dažnai turi didelį kiekį kofeino ir cukraus, kurie gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, padidėjusį kraujospūdį, nerimą bei miego sutrikimus. Reguliarus energinių gėrimų vartojimas taip pat siejamas su padidėjusia nutukimo rizika, nes juose yra daug „tuščių“ kalorijų, o pernelyg dažnas tokių gėrimų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį vaikų koncentracijai bei mokymosi rezultatams.
Rizikingas elgesys: mažiau rūkančių, vartojančių alkoholį ir kanapes, o auga kitų narkotinių medžiagų vartojimas ir patyčios. Teigiamas pokytis – mažėjantis tabako gaminių, elektroninių cigarečių, alkoholio ir kanapių vartojimas. Per paskutines 30 dienų rūkiusių mokinių dalis sumažėjo nuo 10,0 % iki 5,6 %, o elektronines cigaretes rūkiusių vaikų dalis – nuo 17,8 % iki 7,7 %. Nepaisant mažėjančių rūkymo rodiklių, šis žalingas įprotis vis dar išlieka problema, ypač tarp vyresnių paauglių. Tabako ir elektroninių cigarečių vartojimas gali sukelti priklausomybę nuo nikotino, kvėpavimo takų ligas bei ilgalaikes sveikatos problemas, tokias kaip plaučių funkcijos sutrikimai ir padidėjusi širdies ligų rizika. Be to, jaunimas dažnai neįvertina elektroninių cigarečių žalingo poveikio, kuriuose gausu kenksmingų cheminių medžiagų.
Vaikų, bent kartą per pastarąsias 30 dienų vartojusių alkoholinius gėrimus, dalis taip pat sumažėjo nuo 14,3 % iki 8,8 %. Nepaisant šio mažėjimo, problema išlieka aktuali, ypač tarp vyresnių klasių (7, 9 klasių) mokinių, kurių tarpe alkoholio vartojimo rodikliai vis dar yra aukšti. Alkoholio vartojimas paauglystėje gali sukelti daugybę neigiamų pasekmių, įskaitant smegenų vystymosi sutrikimus, emocinius ir elgesio sutrikimus, padidėjusią riziką ateityje tapti priklausomiems nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų. Be to, alkoholis dažnai siejamas su rizikingu elgesiu, įskaitant smurtą, nesaugų lytinį elgesį ir nelaimingus atsitikimus.
Vaikų, kurie bent kartą per gyvenimą vartojo kanapes, dalis sumažėjo nuo 3,1 % iki 2,4 %. Tačiau kitų narkotinių medžiagų vartojimas išaugo – 2020 m. bent kartą jų buvo bandę 1,3 % vaikų, o 2024 m. šis skaičius padidėjo iki 3,0 %. Narkotinių medžiagų vartojimas tarp paauglių yra itin pavojingas, nes gali sukelti ilgalaikes psichikos sveikatos problemas, priklausomybę, akademinius sunkumus ir padidinti nusikalstamo elgesio riziką. Ankstyvas psichoaktyvių medžiagų vartojimas taip pat gali turėti ilgalaikį poveikį smegenų vystymuisi.
Patyčių problema per pastaruosius ketverius metus dar labiau paaštrėjo – vaikų, patyrusių patyčias per pastaruosius du mėnesius, skaičius išaugo nuo 30,9 % iki 42,5 %. Ypač didelis augimas pastebimas tarp jaunesnių mokinių. Patyčios mokykloje ir internete gali turėti ilgalaikį poveikį vaikų psichikos sveikatai, mažinti pasitikėjimą savimi, skatinti depresijos ir nerimo sutrikimus, o kraštutiniais atvejais – net paskatinti savęs žalojimą. Didėjantis elektroninių patyčių mastas rodo, kad skaitmeninės erdvės tampa vis dažnesne smurto forma, kurią sudėtinga kontroliuoti ir pastebėti tėvams bei mokytojams.
Saugumo pokyčiai. Vaikų, kurie visada nešioja atšvaitus tamsiu paros metu, dalis sumažėjo nuo 18,8 % iki 12,5 %. Tai kelia susirūpinimą, nes gali padidinti nelaimingų atsitikimų riziką, ypač tamsiuoju paros metu. Teigiamas pokytis pastebimas tarp šalmų naudotojų – šalmą važiuodami dviračiu visada dėvinčių mokinių skaičius padidėjo nuo 4,5 % iki 9,9 %, o tai rodo didėjantį supratimą apie galvos apsaugos svarbą. Analizuojant saugos diržų segėjimo įpročius, išryškėjo, kad vyresnių klasių mokiniai segi juos rečiau, o tai įtakoja didesnių susižalojimų tikimybę autoįvykio metu.
Svarbus aspektas vaikų gyvenime – saugumas mokykloje ir namų aplinkoje. Vaikų dalis, kuriuos per paskutinius 2 mėn. fiziškai baudė tėvai, padidėjo 2,1 %, ypač penktokų tarpe, nors vaikų, kurie jaučiasi saugūs namų aplinkoje, skaičius išliko panašus, tiek 2020 m., tiek 2024 m. Liūdna, kad vaikų, kurie jaučiasi saugūs mokykloje, tyrimo rodikliai sumažėjo net 7,6 %.
2020 m. ir 2024 m. tyrimų rezultatai parodė tiek teigiamus, tiek neigiamus pokyčius vaikų gyvensenoje. Džiugina mažėjantis rūkymo, alkoholio ir kanapių vartojimo paplitimas, didėjantis šalmus dėvinčių vaikų skaičius, tačiau nerimą kelia mažėjantis fizinis aktyvumas, vaisių vartojimas, atšvaitų nešiojimas, saugos diržų segėjimas, augantis patyčių mastas, praleistas laikas prie ekranų ir prastėjanti emocinė vaikų gerovė.
Siekiant geresnių rezultatų turime sutelkti jėgas bendram tikslui – mūsų vaikų sveikatos gerovei – atkreipti didesnį dėmesį į jų fizinio aktyvumo skatinimą, emocinę sveikatą bei mitybos įpročius.
Visuomenės sveikatos stebėsenos, visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė N. Šlepavičienė
