Straipsniai

Nuo neatmenamų laikų mėsa buvo vienas iš svarbiausių žmonių mitybos šaltinių. Dar priešistoriniais laikais žmonės medžiojo gyvūnus dėl naudingų mėsos savybių. Mėsa atlieka svarbų vaidmenį ne tik palaikant tinkamą augimą, vystymąsi ir sveikatą, bet ir žmogaus evoliucijoje. Šiais laikais perdėtas perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su daugybe ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį bei diabetą (1).

Vienas populiariausių iš mėsos gaminamų produktų yra dešrelės. Tai maltos mėsos ar jos pakaitalų gaminys, dažniausiai vartojamas po terminio apdorojimo. Įvairių rūšių dešrelės tarpusavyje skiriasi dydžiu, spalva, apvalkalu, sudėtimi bei paruošimo būdu.

Žmonės dažnai renkasi ir perka maistą, atsižvelgdami į tokius veiksnius kaip asmeniniai pomėgiai, kaina, amžius, ekonominė ir socialinė bei kultūrinė padėtis. Tačiau pakuotės priekinės dalies mitybos etiketė gali padėti pirkti pagrįstą, sąmoningą ir sveikesnį maistą (4). Švedijos Nacionalinės maisto agentūros sukurtas simbolis „Rakto skylutė“ (1 pav.) yra įrankis, padedantis vartotojams, perkant maistą pasirinkti sveikesnius maisto produktus (5). „Rakto skylutės“ simbolis – Europos Sąjungoje registruotas maisto prekių ženklas, kuris nuo 2014 m. naudojamas ir Lietuvoje, o jo tikslas – informuoti vartotojus apie maisto produktus, kuriuose mažesnis pridėtinio cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų kiekis, nėra maisto saldiklių, išsaugota daugiau maistinių skaidulų (3). „Rakto skylutės“ simbolio ženklinimas skirtas gerinti gyventojų sveikos mitybos įpročius, skatinti gamintojus į rinką tiekti sveikesnės sudėties maisto produktus bei ugdyti racionalesnį maisto pasirinkimą (6).

1 pav. Simbolis „Rakto skylutė“ (https://www.hi.lt/lt/rakto-skylute-sveikatai-palankesni-maisto-produktai.html)

„Rakto skylutės“ simboliu ženklinamos dešrelės turi atitikti šiuos 2014 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V–50 „Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ pakeitimo“ kriterijus (7):

• riebalų ne daugiau kaip 10 g/100 g;
• cukrų ne daugiau kaip 3 g/100 g;
• druskos ne daugiau kaip 2,0 g/100 g.

2022 – 2023 m. buvo atliktas „Rakto skylutės“ simboliu pažymėtų dešrelių tyrimas. Bandymui atsitiktinai buvo pasirinktos X gamintojo jautienos dešrelės. Atlikti juslinių savybių analizės, drėgnio, druskos kiekio, bendro riebalų kiekio bei krakmolo nustatymo tyrimai.

Apibendrinant 12–os juslinių savybių analizės tyrime dalyvavusių respondentų balus, geriausiai įvertinta tirtų dešrelių savybė – bendras formos priimtinumas, kuriam vidutiniškai skirta 9,9 balo iš 10, o prasčiausiai įvertintas skonio intensyvumas, kuriam vidutiniškai skirta 5,3 balo iš 10. Skirtumas tarp šių įvertinimų – 46 proc.

1 lentelė. Drėgnio, valgomosios druskos kiekio, bendrojo riebalų kiekio, krakmolo kiekio tyrimų rezultatai

Atliktas drėgnio tyrimas atskleidė, jog „Rakto skylutės“ simboliu pažymėtose dešrelėse nustatytas 64,67 (±0,47) proc. drėgnis atitinka 2015 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D – 78 „Mėsos gaminių techninis reglamentas“ (8) nurodomą ne didesnę kaip 68 proc. normą (1 lentelė).

Dešrelėse nustatytas 2,1 (±0,08) g/100 g druskos kiekis. Remiantis 2014 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V–50 „Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ pakeitimo“ (7), „Rakto skylutės“ simboliu pažymėtose dešrelėse druskos turi būti ne daugiau kaip 2,0 g/100 g produkto. Tirtose dešrelėse aptiktas druskos kiekis šiek tiek viršija reglamentuojamą normą (1 lentelė).

Tirtose dešrelėse nustatytas 8,97 (±0,05) g/100 g bendrasis riebalų kiekis. Remiantis Mėsos gaminių techniniu reglamentu (8), riebalų kiekis negali viršyti 24 g ribos, o vadovaujantis „Rakto skylutės“ ženklinimo nurodymais, riebalų kiekis negali viršyti 10 g/100 g produkto. Gauti rezultatai dėl bendro riebalų kiekio atitinka visas rekomendacijas (1 lentelė).

Krakmolo šiose „Rakto skylutės“ simboliu pažymėtose dešrelėse nenustatyta (1 lentelė).

Taigi, nors prastos kokybės mėsos gaminiai gali neigiamai veikti sveikatą, žmonės vis vien nenori keisti mitybos įpročių. Dėl šios priežasties svarbu, jog rinkoje atsirastų daugiau sveikesnės sudėties dešrelių ir kitų mėsos produktų, kadangi šiuo metu Lietuvos prekybos centruose galima įsigyti tik vienas „Rakto skylutės“ simboliu pažymėtas dešreles.

Literatūra:

1. Baltic M. Z., Boskovic M. When Man Met Meat: Meat in Human Nutrition from Ancient Times till Today. 2015; 6–9. Prieiga internete: https://www-sciencedirect- com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/science/article/pii/S2211601X15000929
2. Volpe R., Maggi S. Nutrition Labelling: We Need a New European Algorithm. 2020; 1(2). Prieiga internete: https://www.escientificlibrary.com/nutritional-health/Article/ESJNH-V1-1010.pdf
3. Rakto skylutė. Prieiga internete: https://www.livsmedelsverket.se/livsmedel-och- innehall/text-pa-forpackning-markning/nyckelhalet
4. Bryngelsson S., Moshtaghian H., Bianchi M., Hallstrom E. Nutritional assessment of plant- based meat analogues on the Swedish market. 2022; 889–901. Prieiga internete: https://www- tandfonline-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/doi/full/10.1080/09637486.2022.2078286
5. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Rakto skylutė. Prieiga internete: https://vmvt.lt/node/549
6. 2014 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V–50 „Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ pakeitimo“. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cca691c0bc8611eb8c24980b2b0e0fef
7. 2015 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D – 78 Mėsos gaminių techninis reglamentas. Prieiga internete: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4ec9f7b0b17011e486d695b7d843f736?jfwid=-

Sandra Radžiūnė,

visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje